KOMENTARAS

Kodėl degalinių kainos beveik visada baigiasi 9?

Jeigu šiandien pažvelgėte į degalinės švieslentę, greičiausiai matėte kainą su devynetu gale – 1,399, 1,549 ar 1,599 eurų už litrą. Apvalių skaičių, tokių kaip 1,60 ar 1,70, beveik nėra.

KOMENTARAS

Kodėl valstybė nemoka skaičiuoti investicijų grąžos?

Viešajame sektoriuje investicijos dažnai vertinamos pagal tai, ar pinigai „įsisavinti“, o ne pagal tai, ar jie sukūrė ilgalaikę ekonominę vertę. Projektas laikomas sėkmingu, jei pastatytas kelias, renovuotas pastatas ar nupirkti įrenginiai. Tačiau ekonomisto požiūriu tai dar nėra investicija – tai tik išlaidos. Investicija prasideda tada, kai matuojame, ar ji padidino produktyvumą, sumažino kaštus, pritraukė verslą ar sukūrė tvarią grąžą biudžetui.

KOMENTARAS

Ne tik saugumas: ekonominė JAV susidomėjimo Grenlandija pusė

Nesibaigiantys ir net, atrodo, aštrėjantys D. Trumpo komentarai apie JAV norą besąlygiškai perimti Grenlandijos kontrolę dažniausiai motyvuojami nacionalinio saugumo interesais, pirmiausia siekiant užsitikrinti Arkties regiono kontrolę, spręsti logistikos ir infrastruktūros klausimus. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Ne mažiau svarbūs yra ir ekonominiai motyvai.

KOMENTARAS

Kai ekonominė kantrybė baigiasi: kas išvedė iraniečius į gatves

Įžanga: ne spontaniškas lūžis

KOMENTARAS

Ekonominis fašizmas: nauja/sena kapitalizmo atmaina ar jo pabaigos pradžia?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdime terminą „ekonominis fašizmas“. Jis skamba grėsmingai ir provokuojančiai, todėl neretai vartojamas kaip politinis keiksmažodis, o ne analitinis terminas. Tačiau už šios sąvokos slypi konkretus ekonominis reiškinys, kurį verta vertinti ramiai – per ekonomikos teorijos ir istorijos prizmę.

KOMENTARAS

Kalio trąšų klausimas – JAV sprendimo ekonominė nauda ir politinė kaina

JAV paskelbtas sprendimas panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui – vienam svarbiausių šios šalies eksporto produktų – yra reikšmingas ne tik Minskui, bet ir platesnei trąšų rinkai bei geopolitinei sankcijų politikai. Sprendimas aiškinamas derybomis su Baltarusijos valdžia ir politinių kalinių paleidimu, tačiau ekonominis šio žingsnio efektas gali tapti ilgalaikis, ypač vertinant režimo finansinių svertų susigrąžinimą ir Vakarų sankcijų režimo nuoseklumą.

KOMENTARAS

Maži branduoliniai reaktoriai – miestų energetikos ateitis?

Branduolinės energetikos naujas etapas: ar esame pasiruošę mažiems branduoliniams reaktoriams?

KOMENTARAS

Klimato kaita jau veikia mūsų pinigus. Ar bankai pasiruošę?

2024 m. Eurosistemos atsparumo klimato rizikoms testas, kurį atliko Europos Centrinis Bankas (ECB), atskleidė daug išskirtinių įžvalgų apie klimato kaitos poveikį Europos finansų sistemai. Vertindami 3,6 trilijono eurų vertės turtą, ECB ir nacionaliniai centriniai bankai siekė atsakyti į esminį klausimą – ar Senojo žemyno bankai yra pakankamai pasiruošę ekstremaliems klimato kaitos sukeltiems reiškiniams?